Plungės folkloro ansamblis GONDINGA įkurtas 1988 m. dabartinių jos vadovų Dalios ir Sigito Stasikėlių iniciatyva. Į kvietimą rinkti ir propaguoti žemaičių krašto folklorą atsiliepė bendraminčiai. Plungės folkloro ansamblis GONDINGA yra vienas iš Plungės rajono savivaldybės kultūros centro meno saviveiklos kolektyvų. Ansamblyje - apie 50 dalyvių. Tai įvairių profesijų žmonės, savo laisvalaikį atiduodantys žemaičių folkloro populiarinimui. Tie patys atlikėjai yra ir dainininkai, ir šokėjai,o daugelis jų groja ir senoviniais muzikos instrumentais.

   Nuo seno daina jungė žmones, tad ir šiandien ansambliečiams ji yra daugiau nei pasirodymas scenoje, o kartu ir gyvenimo būdas. Ansamblyje jauni žmonės surado vienas kitą, sukūrė šeimas, augina vaikus, be kurių šurmulio neįsivaizduojamos repeticijos. Gondingiečių vaikai - gondingiukai kartu su tėvais dalyvauja ansamblio koncertinėse programose, perima žemaitiško folkloro atlikimo tradicijas. Kolektyve esama šeimyniškos dvasios- gal kitaip ir daina neskambėtų.

Iš kur mes?

    Žemaitija- gimtoji mūsų žemė, kurios kiekvienas kampelis apipintas legendomis ir padavimais. Šiame krašte iki šiandien išliko savita tarmė, kai kurie senoviniai papročiai, tradicijos.

   Šiose vietose, kur įsikūrusi Plungė, žmonės jau gyveno V-I a. prieš Kristų. 1570 m. įteisintas Plungės miesto vardas. 1792 m. Žygimanto Augusto raštu Plungei suteiktos Magdeburgo teisės.
   5 km. į pietvakarius nuo Plungės yra didžiausias Lietuvoje Gondingos piliakalnis. Piliakalnio aukštis virš jūros lygio 112,4 m. V-VIII a. čia stovėjo medinė pilis. 1253 m. Gondingos miestas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Apie Gondingos vardo atsiradimą byloja ir senas padavimas.

Padavimas

   Senų senovėje buvęs narsus ir garbingas kunigaikštis, kuris turėjęs vienturtę dukrą Gondą. Kunigaikštį žmonės gerbė už narsą ir teisingumą, o Gondą mylėjo už grožį ir švelnumą. Kartą kunigaikštis surengė didelę medžioklę. Į ją susirinko daug svečių. Medžioti su visais išsirengė ir Gonda. Bemedžiodami jie atklydo į Babrungo slėnį. Čia medžioklės įkarštyje netikėtai dingo Gonda. Ilgai jos ieškojo. Ristais žirgais naršė miškų tankumynus, kalnus ir slėnius. Pūtė skardžius ragus, šaukė vardu, bet Gondą tarsi tarsi žemė prarijo. Tą vietą, kur Gonda dingo, visi ėmė vadinti Gondinga. O vėliau jos atminimui kalną supylė.

Repertuaras

   Savito Žemaitijos krašto dvasinės kultūros palikimas smelkte persmelktas gamtojautos sakralumo ir dvelkia ypatinga archajine ramybe. Labai ryškiai žemaičio dvasinis pasaulis atsiskleidžia pačiose seniausiose žemaičių dainose. Būdingiausios šiam kraštui yra vinguriuotos, lėtai tęsiamos, daugiabalsės dainos. Tai gerai iliustruoja daina Oi to, kleve.

   Plungės folkloro ansamblis „Gondinga“ žemaičių dainas atlieka autentiška dainavimo maniera, todėl atrodo, kad jos plaukia iš pačios žemaičio širdies . Plungės folkloristams, kurių šaknys yra Žemaitijos kaime,  šio krašto dvasinis palikimas yra jų pačių savastis.    ,,Gondingos“ repertuaro pagrindą sudaro vestuvinės, karinės-istorinės, medžiotojų, vaikų ir jumoristinės dainos.Vėlyvesnio laikotarpio žemaičių dainas ansamblis dainuoja pritardamas įvairiais liaudies instrumentais, taip išvengdamas monotoniškumo, primityvumo ir suteikdamas dainoms šviežumo ir spalvingumo. Mergyte mona.

   Plungės folkloro ansamblio „Gondinga“ muzikantai groja senoviniais žemaičių krašto instrumentais: kanklėmis, lumzdeliais (šie instrumentai pačių pagaminti), basedle, o taip pat bandonija, senovine armonika, smuiku, citra, įvairias barškalais, atėjusiais iš kasdieninės žemaičių buities. „Gondingos“ kapelos repertuare yra žemaičių šokių muzika, maršai. Jonkelis.

   Žemaičiai nuo seno labai mėgo šokti. Apie tai liudija faktas, jog Žemaitijoje surinktas įspūdingas šokių kiekis, kokio nerasta jokiame kitame Lietuvos regione. Čia daug gana sudetingų šokių, įvairių figūrinio valso variantų, polkų, kadrilių. Kiekvienas kaimas turi savo šokio variantą. Plungės folkloro ansamblio „Gondinga“ repertuare- apie 40 žemaičių šokių ir 30 ratelių bei žaidimų. Vieni jų rodomi scenoje, kiti paprastesni- šokami kartu su publika vakaronių, liaudiškų pasilinksminimų metu.

   „Gondingos“ programos tetralizuotos, praturtintos įdomiais pasakojimais, papročiais, įliustruotos liaudiška scenografija. Jose demonstruojami autentiški žemaičių rūbai.

   „Gondinga“ yra paruošusi ir spalvingą tarpukario romansų programą. Galite paklausyti romansą Saulutė leidžiasi.